





Staliukas „Atšaka“ – tarsi iškasena, ilgus metus tūnojusi tamsoje. Jo forma saugo laiką: gumbus, atšakas ir ertmę, kuri nebuvo sukurta, o atsirado. Tai ženklai procesų, vykusių tyliai, be stebėtojų.
Kampai čia nėra aštrūs – jie nugludinti lyg vandens, vėjo ir smėlio. Forma kalba apie judėjimą ir kantrybę, apie tai, kaip medžiaga keičiasi ne per akimirką, o per metus.
Viršuje esantis stiklas išpjautas pagal staliuko formą, tiksliai sekdamas jos kontūrą. Jis įveda aiškumo ir funkcijos, bet neperima dėmesio – tampa ramiu sluoksniu virš sudėtingos, gyvos struktūros.
Medžiagos:
• Medis
• Stiklas
• Metalas
91
Ø 37x55x30cm
Valyti drėgna šluoste ir dulkių šluotele.