OFF_RAW

Noriu pristatyti mūsų modelį, kurio esmė – intervencija į lokalias gamyklas, siekiant identifikuoti ten esančius šalutinius resursus ir suteikti jiems naują gyvybės ciklą vertės grandinėje. Mes veikiame kaip junginys tarp industrinio pertekliaus ir visuomeninio trūkumo. Jei gamykla turi resursų perteklių (broką), o organizacija – autentiškos vertės trūkumą, mes užpildome šį tarpą. Esame kaip gamtos „micelis“, kuris skaido pramoninį pertekliu ir paverčia jį civilizacijos „dirvožemiu“.

Sienų perdangos gamybos linija.

Case study — Kauno Gelžbetonis

Vienas iš mūsų modelio pavyzdžių – intervencija į stambią pramoninę gamyklą „Kauno gelžbetonis“, gaminančią masyvius statybinius segmentus (sienų perdangas, plokštes, šulinių elementus).

Sandėliuojami sienų perdangos segmentai.

Brokas standartinėje atliekų grandinėje

Kasdienėje šios gamyklos veikloje neišvengiamai susidaro brokuoti produktai, kurie standartinėje grandinėje traktuojami kaip atlieka ir transportuojami utilizavimui.

Sienų perdangų plokščių transportavimas į atliekų šalinimo aikštelę.

Tai nėra perdirbimas — tai perpanaudojimas

Mes pamatėme potencialą įveiklinti šią pramoninę atlieką visai kitame kontekste, nesunaikinant ir nekeičiant jos formos, tik suteikiant jai naują funkciją. Eliminuojame visą energijai imlų „atliekų perdirbimo“ ciklą (malimą, smulkinimą, lydymą). Medžiaga jau turi savo formą, svorį ir tvirtumą. Mes ją paimame tokią, kokia yra, todėl gamybos energetinės sąnaudos praktiškai lygios nuliui.

Gaminys fotostudijoje.

Žaliavos „pagavimas“ ciklo pradžioje ir CO2 išsaugojimas

Pagauname žaliavą pačiame gamybos cikle. Tai reiškia, kad medžiaga nekeliauja į utilizavimo aikšteles, taip išvengiant transportavimo resursų ir papildomą darbo jėgą atliekų tvarkymui.

CO2 ir „užšaldytą anglis“ Išsaugojame visą gamybai jau sunaudotą energiją. Neleidžiame medžiagos utilizuoti, kas reikalauja milžiniškų resursų ir papildomų CO2 emisijų smulkinant žaliavą.Užuot tapęs žemos vertės užpildu keliams (downcycling), tapdamas aukštos vertės objektu (upcycling).

Gamybos linija, kurioje objektas buvo sukurtas iš šio „defekto“.

Defektas kaip unikalumo, estetikos ir autentiškumo ženklas

Išsaugotą žaliavos formą papildėme miesto kultūriniais bei grafiti elementais. Tai sukurė unikalų vaizdą, kurio neįmanoma nukopijuoti, nes pats gamybinis ‘defektas’ yra vienetinis, neatkartojamas atsitiktinumas.

Tai tiesioginis atsakas į masinę gamybą – kuo daiktas tikresnis savo „klaidoje“, tuo jis ilgaamžiškesnis moraline prasme. Tai ir yra tikras tvarumas.

Šalutiniai produktai atliekų aikštelėje.

Mes kuriame ne tik objektą — mes sukuriame jam paskirtį sistemoje

Svarbiausia, kad sukurto objekto mes nepaliekame „kabėti ore“ – mes integruojame jį į veikiančias organizacijas ir viešas erdves, taip suformuodami uždarą ciklą.

Industrinės atliekos kaip emociją ir miesto identitetą kurianti erdvė

Pavyzdžiui, iš to paties miesto pramoninių atliekų sukūrėme virtualios kavinės interjerą. Ši erdvė tapo išskirtiniu traukos tašku, suformuojančiu tam miestui būdingą, atpažįstamą identitetą.

Virtuali kavinė ir jos interjeras sukurtas iš betono ‘atliekų’.

Edukacija per tiesioginį žmogaus santykį su medžiaga

Kavinės klientas per tiesioginį santykį su medžiaga yra edukuojamas. Jis pamato realias perpanaudojimo galimybes ir keičia savo požiūrį į tai, kas anksčiau buvo laikoma „atlieka“.

Tai yra pilna ekosistema: esama forma pagimdo procesą, o procesas – naują pritaikymą buvusiai atliekai (formai).

„Atliekų“ potencialias.

Inovacija nėra kurti naują — inovacija yra nukreipti tai, kas jau sukurta

OFF_RAW modelis įrodo, kad civilizacija gali veikti lygiai taip pat harmoningai kaip gamta, jei tik randa būdą protingai nukreipti tai, kas jau sukurta.

Priešingai nei įprasta praktika, mes nekeičiame formos. Mes paimame esantį pramoninį broką tokį, koks jis atsirado, ir suformuojame jam funkciją bei estetiką, suteikdami paskirtį kitai prasmei.

Tai įrodymas, kad inovacija yra ne sukurti kažką naujo, o protingai nukreipti tai, kas jau sukurta. ‘Pagaudami’ medžiagą ciklo pradžioje (pačioje gamykloje), užšaldydami jos CO2 skola ir įveiklindami ją visuomenėje per edukacija, bei žmogaus įsitraukimą.

Betono atliekos šalia gelžbetonio gamyklos.

Dizainas kaip įrankis atskleisti nematomą vertę

Mes keičiame ne medžiagą, o tai, kaip mes ją matome. Dizainas veikia kaip įrankis, parodantis vertę, kurios anksčiau nematėme.

Konteksto pakeitimas ir estetika sukuria vertę ir priverčia sistemą vertinti savo „klaidas“, o Organizacijos pamato naudą (reputacinę, estetinę, ESG) , kaip dizainas gali optimizuoti pramonės procesus.

Stalas studijoje, pagamintas iš betoninių segmentų.

Naujas ekonominis ciklas iš to, kas anksčiau buvo nuostolis

Kai „defektuota“ žaliava tampa prestižiniu interjero elementu , užsisuka naujas ekonominis ciklas. Mes suformuojame paklausą tam, kas anksčiau buvo tik nuostolis.

Efektyvumas čia matuojamas ne tuo, ką sukuriame, o tuo, ko nesunaikiname.

Gaminiai komercinėje erdvėje

OFF_RAW kaip micelio tinklas

OFF_RAW modelis veikia ne kaip linijinis verslas, o kaip gamtos principas – micelio (grybienos) tinklas. Gamtoje nėra atliekų sąvokos, nes micelis sujungia organizmus, perduodamas resursus ten, kur jų trūksta.

Mūsų modelis yra efektyvus, nes jis neišranda naujų medžiagų, o suteikia naują, aukštos vertės paskirtį jau egzistuojančioms.

OFF_RAW