NE IŠ NAUJO. IŠ TO, KAS YRA. KAS NEMATOMA.
Kolekcija iš žaliavų, kurios jau egzistavo.
Ši kolekcija sukurta ne iš naujai gamintų medžiagų. Ji sudėta iš to, kas liko. Iš to, kas dažnai laikoma nereikalingu – betono likučiai, nuskilę stiklai, gatvės fragmentai, konstrukcinės detalės, buvusios nematomos. Čia niekas nekeičiama. Nepjaustoma, neperlydoma, nešlifuojama iki neatpažįstamumo. Tai ne dizaino invazija, o jungimas. Sujungiam tai, kas jau turi formą, tekstūrą, istoriją.
GATVĖ + ŠVARA
Ši kolekcija – gatvės meno energija įnešta į sterilią erdvę. Tai kontrasto estetika, kuri neverčia rinktis tarp „gražu“ ir „nepatogu“.grafičio pulsas, miesto kvėpavimas, gatvės briaunų poetika. Betonas čia nebe šaltas – jis kalba, jis prisimena, jis pulsuoja. Tai – kūnas, kuriame gyvena laikas. Forma, kurioje palikta žinia. Brutalumas ne trukdo – jis įžemina. Miesto chaosas tampa vizualiniu grynuoliu, kai įvedamas į švarią, rafinuotą erdvę. Tai lyg purvinos rankos baltoje galerijoje – ir būtent todėl žinutė sklinda aiškiai.
MEDŽIAGŲ KALBA
Tai – ne perdirbimas, o perpanaudojimas. Žaliavos nekeičia savo esmės – jos įgauna kitą vaidmenį. Tai, kas buvo grindinys, tampa paviršiumi. Tai, kas laikyta atlieka – tampa estetiniu centru. Betonas – ne problema, o balansas. Stiklas – ne trapumas, o autentiškas ženklas, kad kažkas gyventa. Masė, svoris, trūkumas – čia tai, kas kuria stabilumą ir charakterį.
MIESTE – KAIP MIŠKE.
Griuvėsiai, likučiai, skaldytas betonas – čia kaip nukritę lapai. Ne šiukšlės, o naujos formos pradžia. Kaip lapai dirvoje, jie suyra, maitina, tampa pagrindu kažkam naujam. Taip ir šitos medžiagos – ne baigtis, o virsmo taškas. Tyliai, be reklamos, jos leidžia gimti kitai estetikai. Kitam suvokimui. Ir galbūt – kitam santykiui su pačiu savimi.
SĖKLA IR PAMATAS
Ši kolekcija – tai požiūrio sėkla. Kai ją pasėji – auga kitoks matymas. Matymas, kad vertė nėra kaina. Grožis nėra sterilumas. Nauja nebūtinai geriau. Tai kvietimas matyti ne pabaigą, o galimybę. Kiekvienas objektas – kaip dirvos fragmentas, kur gali augti nauja estetikos kultūra.
PAPRASTUMAS = TVARUMAS
Efektyvumas čia reiškia paprastumą. Mažiau apdirbimo = mažiau energijos = daugiau prasmės. Tai – dizainas be pertekliaus. Tvarumas be deklaracijų, grožis be filtrų. Ne pjaustom, ne klijuojam, ne formuojam pagal savo taisykles. Leidžiam medžiagai kalbėti. Sujungiam. Ir paliekam gyventi.
NEPATAISYTA, O PRIIMTA
Kiekvienas kūrinys – tai ne taisymas, o priėmimas. Ne pavertimas tobulu, o pabrėžimas netobulo. Kaip žmogus – su viskuo, ką nešiojasi. Kaip miestas – su randais, triukšmais ir istorijomis. Tai – estetinė atjauta, sujungta su funkcija.
Ne PABAIGA, o naujo PRADŽIA
Tai kolekcija, bet kartu – judėjimas. Tai objektai, bet kartu – pozicija. Tai ne medžiagų pabaiga – tai jų naujo gyvenimo pradžia. Kaip lapas dirvoje, kuris leidžia išdygti viskam, kas dar tik bus.