Nematomi: antrasis etapas – Akropolis

Po pirmosios „Nematomi“ parodos Drobės fabrike, kur vyko gyvas patyrimas su DJ garsu, instaliacijomis ir galimybe tiesiogiai liesti bei kurti ant betono – persikėliau į visiškai kitą kontekstą: Kauno Akropolį.

Ten erdvė buvo kardinaliai kitokia – sterili, švari, komercinė. Būtent todėl ši vieta pasirodė man įdomi: brutalios, neapdorotos formos toje aplinkoje tapo neįprastu reiškiniu. Jos kėlė kontrastą, bet tuo pačiu atvėrė galimybę tikram dialogui.

Stebėdamas žmones, mačiau labai skirtingas reakcijas – vieni žiūrėjo su palankumu, smalsumu, kiti – su atsargiu skepticizmu. Tačiau esmė ta, kad visi sustodavo, visi pastebėdavo. Ši instaliacija išsiskyrė, nes joje nebuvo sintetinio fasado. Tai buvo tikra. Neapsimestinis menas, o miesto kalba, atpažįstama giliai mumyse – per paviršių, tekstūrą, emociją.

Supratau, kad šiame procese atskleidžiau tik apie 20 % to, ką matau, ką jaučiu ir ką šis projektas iš tikrųjų gali išreikšti. Ir tame yra stiprybė – kad tai ne užbaigta forma, o nuolat kintanti sistema, auganti kartu su kiekvienu kontekstu.

NEMATOMI“ – tai ne tik apie medžiagas. Tai apie klausimą, kurį jos sukelia. Apie vertės perrašymą, socialinį poveikį, asmeninį prisilietimą, sąmoningumo išplėtimą. Tai – modelis, kuriame estetika gimsta ne iš naujo produkto, o iš naujo santykio su tuo, kas jau egzistuoja.